Блог Пинхоса Фридберга


At 5:30 A.M. yesterday, July 2, 2020, the Lithuanian Public Radio and Television (LRT) web page posted an interview with noted German historian Christoph Dieckmann:
Vokiečių istorikas apie Holokaustą Lietuvoje: žydus priversdavo šokti, dainuoti, o tada sušaudydavo” [German Historian on Holocaust in Lithuania: Jews Were Forced to Sing, Dance, Then Were Shot]
The point of my text here is to point the reader’s attention to the phrase “Both of them were fascists”. To avoid mistakes, here is that portion of the interview which I captured:

In the book you wrote the majority collaborated with the Nazis seeking to serve their country and led by a certain vision of the future of their country, usually a fascist one, to create an ethnically pure, militarily strong nation state. So didn’t Kazys Škirpa and Jonas Noreika also believe they were serving their country?
Both of them were fascists. Noreika became one while very young, Škirpa at a bit later age. Škirpa had a fascist vision of Lithuania, a Lithuania without Jews. He spoke out in favor of driving the Jews out rather than murdering them. Noreika held similar views, he saw a Lithuania without Jews because he believed they were powerful and hindered the creation of statehood. …]
P.S. The same day at 9:57 A.M. the LRT internet site posted an abbreviated translation of the interview in Russian.
It’s interesting to note that this passage was omitted in the Russian version.
Translated from the Lithuanian by Geoff Vasil.

Vakar, 2020 m. liepos 2 d., 5:30 ryte Lietuvos radio ir televizijos (LRT) puslapyje lrt.lt paskelbtas interviu su žymiu vokiečių istoriku Christophu Dieckmannu:
«Vokiečių istorikas apie Holokaustą Lietuvoje: žydus priversdavo šokti, dainuoti, o tada sušaudydavo»
Mano straipsnelio tikslas – atkreipti skaitytojų dėmesį į žodžius “Abu jie buvo fašistai”. Vengiant kopijavimo klaidu, dedu interviu fragmento nuotrauką

P.S. Tą pačią dieną 9:57 LRT puslapyje rusų kalba buvo paskelbta minėto interviu vertimo sutrumta versija.
Idomus faktas: joje to fragmento nėra.
jta.org, JUNE 29, 2020 4:13 PM
A memorial at the site of the Lietukis Garage massacre of Jewish Men in Kaunas, Lithuania. (Flickr/Adam Jones)

(JTA) — Lithuanian lawmakers want to make 2021 the year of Juozas Luksa-Daumantas — a nationalist accused of participating in a Holocaust-era massacre of Jews.
The parliament’s Committee on Education and Science submitted the proposal June 23 in a draft resolution titled “The Announcement of the Year 2021 as the year of Juozas Luksa-Daumantas.”
Witnesses placed Luksa-Daumantas, a leader of the pro-Nazi Lithuanian Activist Front militia during World War II, at the 1941 Lietukis Garage massacre in Kaunas, where locals tortured and beat to death dozens of Jews. Some of the perpetrators posed for pictures, some displaying the iron bars they used as murder weapons.
Some victims were held down while their tormentors blasted jets of water from a high-powered hose down their throats, causing them to drown or die of internal bleeding.
One survivor, Aleks Faitelson, said in a 2006 book that multiple witnesses saw Luksa-Daumantas participating in the murders. Another, a former chairman of the Association of Lithuanian Jews in Israel named Joseph Melamed, wrote in a 1999 book that his research had led him to identify Luksa-Daumantas in a photograph of the scene of the massacre. Melamed died in 2017.
Advocates for Luksa-Daumantas, who was killed in 1951 by Soviet security services, deny these charges. They say he was a patriot who fought Soviet occupation.
“The partisan Juozas Luksa-Daumantas was one of the most important fighters for the freedom of Lithuania,” the draft resolution states, because of his efforts toward “defending Lithuania’s independence in the struggles for freedom, his activities breaking behind the Iron Curtain.”
The resolution seeks the allocation of funds to teach schoolchildren about what the draft describes as Luksa-Daumantas’s heroism.
Dovid Katz, a critic of the veneration of collaborators in Lithuania, called on Lithuania’s parliament to scrap the proposal.
There’s “no good reason for such a choice in a solid EU democracy,” he wrote on Defending History, an online journal he founded about how Europe memorializes the Holocaust.
Reprints of the article
The Jerusalem Post: Lithuanian lawmakers honor an alleged perpetrator of Holocaust pogrom
The Times of Israel: Lithuania may dedicate 2021 to alleged perpetrator of Holocaust pogrom
Телеканал «МИР». Наше кино. История большой любви.

Цикл программ о том, кто и как создавал шедевры золотого фонда советского кино

9 ноября 2019 года

«Жестокий романс»: с риском для жизни

by professor Pinchos Fridberg
Vilnius, obzor.lt
Information for my webpage readers

For your consideration, the article “On the Article ‘Did Kazys Škirpa Rescue a Jewish Rabbi?'”
This article of mine was created simultaneously with the Russian version “По поводу публикации «Kazys Škirpa išgelbėjo žydų rabiną?» Казис Шкирпа спас раввина?” of June 1, 2020, at obzor.lt
You might well ask, “Why did you post a Lithuanian text on a Russian instead of a Lithuanian newspaper internet site?” I will tell you frankly:
Lithuanian sites won’t publish me.

It is a strange thing that the New York Times and Radio Free Europe/Radio Liberty quote me, and yet I am an undesirable author on Lithuanian sites.
Would you believe that in 2013 Artūras Račas, who was then the director of the Baltic News Service news agency, wrote an article about me called “Dear Jewish ‘professor,’ your anti-Semitism is wearisome: dedicated to Pinchos Fridberg” in which he passed on to me some great advice:
“Dear Pinchos, you who call yourself ‘professor’, …

“stick a gag in your mouth, crawl under the table and be quiet.”


Passport of sixth Lubavitch rabbi Rebe Yosef Yitzchak Schneersohn (1880-1950). The rabbi was a Latvian citizen before World War II.

On May 31, 2020, the website tiesos.lt of dubious repute carried an article called “Iš savo varpinės“ pasakoja: Kazys Škirpa išgelbėjo žydų rabiną?” [Telling It from One’s Own Belfry: Did Kazys Škirpa Save a Jewish Rabbi?].
I have to say that right away I had an uneasy feeling about the literacy in the headline. A rabbi is a Jewish cleric, there is no such thing as a Catholic, Russian Orthodox, Islamic or Buddhist rabbi.
This article included a video which mentioned among others the respected Tablet magazine.
I understood right away this referred to the well-known article “The Nazi Who Saved the Lubavitcher Rebbe” printed July 15, 2019, which included a paragraph about the Lithuanian envoy to Germany,
“Once in Berlin,” said Rigg, “the Rebbe and his family were taken to the Jüdische Gemeinde, the Jewish community center in the Jewish quarter. There he met the Lithuanian ambassador to Germany who provided the Rebbe and his group with Lithuanian visas. The next day Bloch escorted them to the Latvian border and bid them farewell. The group continued to Riga and waited there for visas to the United States,”
which, one might guess, provided the foundation for asking whether Kazys Škirpa saved the rabbi.
It’s not difficult to understand from the Tablet article that Rabbi Schneersohn’s rescue in 1939 was arranged by American citizens who turned the issue into an international incident.
At the same time there is this speculation that people who allegedly participated formally in turning Schneersohn over to the USA–these people cannot be considered rescuers of Jews. In my opinion neither should the Lithuanian attaché to Germany be included in the ranks, someone who never for a second risked his own life in the story of the rescue of the Lubavitch rabbi.
Never mind that, Mr. Škirpa was a staunch anti-Semite and therefore in issuing the visas was most likely following orders from higher up in the German leadership.
Original text in Russian here.
Translated from the Lithuanian by Geoff Vasil.

Jūsų dėmesiui straipsnis “Dėl publikacijos „Kazys Škirpa išgelbėjo žydų rabiną?“.
Šis mano straipsnis buvo kuriamas vienu metu su rusų versija “По поводу публикации «Kazys Škirpa išgelbėjo žydų rabiną?» Казис Шкирпа спас раввина?”, obzor.lt/news/, 2020-06-01.
Galite paklausti: “Kodėl lietuvišką tekstą spausdinate rusiškame, o ne lietuviškame laikraščio internetiniame puslapyje?” Atsakau tiesiai šviesiai:
lietuviški portalai manęs nespausdina.

Keistas dalykas: New York Times ir „Laisvės radijas“ cituoja, o lietuviškiems portalams esu nepageidaujamas autorius.
Ar patikėsite – 2013 m. Artūras Račas, tuo metu BNS direktorius, savo straipsnyje “Mieli žydų „profesoriai“, jūsų antisemitizmas užknisa: skiriama Pinchos Fridberg” dave man puikų patarimą:
“mielas Pinchos, vadinantis save „profesoriumi“…
“užsikiškite burną kamšalu, palįskite po stalu ir tylėkit.“

* * *

Šeštojo Lliubavičių rabino Josefo Icchako Šneersоno (1880 – 1950) pasas. Prieš II Pasaulinį karą rabinas buvo Latvijos pilietis.

2020 m. gegužės 31 d. abejotinos reputacijos tinklalapyje tiesos.lt pasirodė straipsnis

Iškart pasakysiu, kad nesmagiai nuteikia su raštingumu prasilenkianti antraštė. Rabinas – tai žydų šventikas, negali būti nei katalikų, nei stačiatikių, musulmonų ar budistų rabinas.
Cituojamame straipsnyje yra video, kur tarp kitko minimas solidus ir gerbiamas žurnalas Tablet.
Iškart supratau, kad turimas omenyje žinomas straipsnis

išspausdintas 2019 m. liepos 15 d., kur vienoje pastraipoje minimas Lietuvos pasiuntinys Vokietijoje,
“Once in Berlin,” said Rigg, “the Rebbe and his family were taken to the Jüdische Gemeinde, the Jewish community center in the Jewish quarter. There he met the Lithuanian ambassador to Germany who provided the Rebbe and his group with Lithuanian visas. The next day Bloch escorted them to the Latvian border and bid them farewell. The group continued to Riga and waited there for visas to the United States”.
kuri, kaip galima atspėti, ir davė pagrindą kelti klausimą: ar Kazys Škirpa gelbėjo rabiną?
Vertimas i lietuviu kalba:
Berlyne, anot Rigg, rabinas ir jo šeima buvo palydėti iki Žydų bendruomenės centro žydų kvartale. Ten jis susitiko su Lietuvos pasiuntiniu Vokietijai, kuris įteikė rabinui ir jo grupei lietuviškas vizas. Kitą dieną Bloch palydėjo juos iki Latvijos pasienio ir su jais atsisveikino. Grupė nuvyko į Rygą, kur ėmė laukti JAV vizų.
Iš Tablet straipsnio teksto nesunku suprasti, kad rabino Šneersono gelbėjimas 1939 m. buvo surengtas Amerikos piliečių, kurie šią problemą iškėlė iki tarpvalstybinių santykių lygmens.
Tuo pačiu spėlionė, neva asmenys, dalyvavę techniškai perduodant rabiną Šneersoną į JAV, negali būti laikomi žydų gelbėtojais. Prie gelbėtojų, manau, taip pat neverta priskirti Lietuvos pasiuntinio Vokietijoje , kuris nė sekundės nerizikavo savo gyvybe Liubavičių rabino gelbėjomo istorijoje.
Maža to, p. Škirpa buvo atkaklus antisemitas, taigi, duodamas vizą tikriausiai vykdė aukštesnės vokiškosios vadovybės įsakymą.

От автора

Первая публикация статьи появилась 2020-05-08 на русской странице сайта еврейской общины Литвы.
Спустя несколько часов, редакция сайта газеты «Обзор» выставила слегка исправленную версию. Менее чем за сутки публикация собрала свыше 400 кликов, побывала в рубрике «Популярное за сегодня»

Сегодня с почти 900-стами кликами статья находится в архиве.
Предлагаю читателям блога более «компактный» вариант.


В первые дни мая на сайте газеты «Lietuvos rytas» появился цикл статей Витаутаса Брувериса «Lietuva ir Holokaustas: vietoj žaizdų gydymo – nesibaigiantys traukuliai» (Литва и Холокост: вместо заживающих ран – непрекращающиеся судороги):
I dalis, 2020-05-01, 20:38, atnaujinta [обновлено] 2020-05-02, 08:28;
(Имеется перевод на русский язык).
II dalis, 2020-05-02, 22:26;
III dalis, 2020-05-03, 17:30, atnaujinta 2020-05-04, 07:02.
5-го мая все три статьи перепечатала редакция литовской страницы сайта еврейской общины Литвы:
lzb, I dalis, 2020-05-05,
lzb, II dalis, 2020-05-05,
lzb, III dalis, 2020-05-05.
Цель заметки

Цель моей заметки - не анализ содержания упомянутых статей, а демонстрация мировому сообществу фотокопий некоторых комментариев литовских читателей. Да, да, именно литовских, о чем свидетельствует флаг, указывающий местонахождение компьютеров, с которых эти комментарии были отправлены.
Приведу фотокопии лишь тех комментариев, которые (с моей точки зрения) содержат призывы к насильственным действиям. Предполагаю, что на их авторов распространяется юрисдикция литовских судов.
I dalis

II dalis

III dalis

Мнение автора

Увидев фотографии комментариев, некоторые «патриоты» могут сказать:
«Зачем поднимать шум? Возможно, все эти комментарии дело рук одного сумасшедшего».
И я им отвечу по-еврейски – вопросом на вопрос:
А не слишком ли много в Литве таких сумасшедших?
P.S. Еще одно важнейшее замечание. Обратите внимание, сколько читателей поддерживают каждый комментарий.
Например, с комментарием «lauk zydai is lietuvos» (вон, евреи, из Литвы) «согласны» ещё 47 человек.
Найти сегодня ВСЕХ «СОГЛАСНЫХ» не представляет труда.


Pirmosiomis gegužės mėnesio dienomis „Lietuvos ryto“ laikraščio tinklalapyje pasirodė Vytauto Bruverio straipsnių ciklas „Lietuva ir Holokaustas: vietoj žaizdų gydymo – nesibaigiantys traukuliai”:
I dalis , 2020-05-01, 20:38, atnaujinta 2020-05-02, 08:28;
II dalis, 2020-05-02, 22:26;
III dalis, 2020-05-03, 17:30, atnaujinta 2020-05-04, 07:02.
Gegužės 5 d. visus tris straipsnius perspausdino Lietuvos žydų bendruomenės svetainė:
lzb, I dalis, 2020-05-05,
lzb, II dalis, 2020-05-05,
lzb, III dalis, 2020-05-05.
Pastabų tikslas

Nesiimu analizuoti minėtų rašinių turinį tik noriu pateikti pasaulio visuomenei komentarus, kuriuos palieka lietuvių skaitytojai. Būtent lietuvių skaitytojai, apie ką byloja vėliavėlė, nurodanti vietą, iš kurios kompiuteriu siunčiami šie komentarai.
Pateiksiu kopijas vien tų pasisakymų, kurie (mano nuomone) ragina imtis smurto veiksmų. Manau, kad jų autoriams taikytina Lietuvos teismų jurisdikcija.
I dalis

II dalis

III dalis

Autoriaus nuomonė

Perskaitę komentarus, kai kurie „patriotai“ galėtų mesti: „Didelio čia daikto? Gal visa tai yra kokio vieno puspročio darbas”.
Taigi atsakysiu jiems “žydiškai”, t.y. klausimu į klausimą: ar ne per daug Lietuvoje tokių puspročių?
P.S. Labai svarbi pastaba.
Įsidėmėkime, kiek skaitytojų palaiko kiekvieną komentarą.
Pavyzdžiui, su kvietimu „lauk zydai is lietuvos”„sutinka“ dar 47 skaitytojai.
Rasti VISUS „SUTINKANČIUS“ nėra sunku.
© 2009-2020 Газета "Обзор": Новости Литвы