Все блоги по тегу «Pinchos Fridberg»



by professor Pinchos Fridberg
Vilnius, obzor.lt
Information for my webpage readers

For your consideration, the article “On the Article ‘Did Kazys Škirpa Rescue a Jewish Rabbi?'”
This article of mine was created simultaneously with the Russian version “По поводу публикации «Kazys Škirpa išgelbėjo žydų rabiną?» Казис Шкирпа спас раввина?” of June 1, 2020, at obzor.lt
You might well ask, “Why did you post a Lithuanian text on a Russian instead of a Lithuanian newspaper internet site?” I will tell you frankly:
Lithuanian sites won’t publish me.

It is a strange thing that the New York Times and Radio Free Europe/Radio Liberty quote me, and yet I am an undesirable author on Lithuanian sites.
Would you believe that in 2013 Artūras Račas, who was then the director of the Baltic News Service news agency, wrote an article about me called “Dear Jewish ‘professor,’ your anti-Semitism is wearisome: dedicated to Pinchos Fridberg” in which he passed on to me some great advice:
“Dear Pinchos, you who call yourself ‘professor’, …

“stick a gag in your mouth, crawl under the table and be quiet.”

***

Passport of sixth Lubavitch rabbi Rebe Yosef Yitzchak Schneersohn (1880-1950). The rabbi was a Latvian citizen before World War II.

On May 31, 2020, the website tiesos.lt of dubious repute carried an article called “Iš savo varpinės“ pasakoja: Kazys Škirpa išgelbėjo žydų rabiną?” [Telling It from One’s Own Belfry: Did Kazys Škirpa Save a Jewish Rabbi?].
I have to say that right away I had an uneasy feeling about the literacy in the headline. A rabbi is a Jewish cleric, there is no such thing as a Catholic, Russian Orthodox, Islamic or Buddhist rabbi.
This article included a video which mentioned among others the respected Tablet magazine.
I understood right away this referred to the well-known article “The Nazi Who Saved the Lubavitcher Rebbe” printed July 15, 2019, which included a paragraph about the Lithuanian envoy to Germany,
“Once in Berlin,” said Rigg, “the Rebbe and his family were taken to the Jüdische Gemeinde, the Jewish community center in the Jewish quarter. There he met the Lithuanian ambassador to Germany who provided the Rebbe and his group with Lithuanian visas. The next day Bloch escorted them to the Latvian border and bid them farewell. The group continued to Riga and waited there for visas to the United States,”
which, one might guess, provided the foundation for asking whether Kazys Škirpa saved the rabbi.
It’s not difficult to understand from the Tablet article that Rabbi Schneersohn’s rescue in 1939 was arranged by American citizens who turned the issue into an international incident.
At the same time there is this speculation that people who allegedly participated formally in turning Schneersohn over to the USA–these people cannot be considered rescuers of Jews. In my opinion neither should the Lithuanian attaché to Germany be included in the ranks, someone who never for a second risked his own life in the story of the rescue of the Lubavitch rabbi.
Never mind that, Mr. Škirpa was a staunch anti-Semite and therefore in issuing the visas was most likely following orders from higher up in the German leadership.
Original text in Russian here.
Translated from the Lithuanian by Geoff Vasil.
INFORMACIJA MANO TINKLARAŠČIO SKAITYTOJAMS

Jūsų dėmesiui straipsnis “Dėl publikacijos „Kazys Škirpa išgelbėjo žydų rabiną?“.
Šis mano straipsnis buvo kuriamas vienu metu su rusų versija “По поводу публикации «Kazys Škirpa išgelbėjo žydų rabiną?» Казис Шкирпа спас раввина?”, obzor.lt/news/, 2020-06-01.
Galite paklausti: “Kodėl lietuvišką tekstą spausdinate rusiškame, o ne lietuviškame laikraščio internetiniame puslapyje?” Atsakau tiesiai šviesiai:
lietuviški portalai manęs nespausdina.

Keistas dalykas: New York Times ir „Laisvės radijas“ cituoja, o lietuviškiems portalams esu nepageidaujamas autorius.
Ar patikėsite – 2013 m. Artūras Račas, tuo metu BNS direktorius, savo straipsnyje “Mieli žydų „profesoriai“, jūsų antisemitizmas užknisa: skiriama Pinchos Fridberg” dave man puikų patarimą:
“mielas Pinchos, vadinantis save „profesoriumi“…
“užsikiškite burną kamšalu, palįskite po stalu ir tylėkit.“

* * *

Šeštojo Lliubavičių rabino Josefo Icchako Šneersоno (1880 – 1950) pasas. Prieš II Pasaulinį karą rabinas buvo Latvijos pilietis.

2020 m. gegužės 31 d. abejotinos reputacijos tinklalapyje tiesos.lt pasirodė straipsnis

Iškart pasakysiu, kad nesmagiai nuteikia su raštingumu prasilenkianti antraštė. Rabinas – tai žydų šventikas, negali būti nei katalikų, nei stačiatikių, musulmonų ar budistų rabinas.
Cituojamame straipsnyje yra video, kur tarp kitko minimas solidus ir gerbiamas žurnalas Tablet.
Iškart supratau, kad turimas omenyje žinomas straipsnis

išspausdintas 2019 m. liepos 15 d., kur vienoje pastraipoje minimas Lietuvos pasiuntinys Vokietijoje,
“Once in Berlin,” said Rigg, “the Rebbe and his family were taken to the Jüdische Gemeinde, the Jewish community center in the Jewish quarter. There he met the Lithuanian ambassador to Germany who provided the Rebbe and his group with Lithuanian visas. The next day Bloch escorted them to the Latvian border and bid them farewell. The group continued to Riga and waited there for visas to the United States”.
kuri, kaip galima atspėti, ir davė pagrindą kelti klausimą: ar Kazys Škirpa gelbėjo rabiną?
Vertimas i lietuviu kalba:
Berlyne, anot Rigg, rabinas ir jo šeima buvo palydėti iki Žydų bendruomenės centro žydų kvartale. Ten jis susitiko su Lietuvos pasiuntiniu Vokietijai, kuris įteikė rabinui ir jo grupei lietuviškas vizas. Kitą dieną Bloch palydėjo juos iki Latvijos pasienio ir su jais atsisveikino. Grupė nuvyko į Rygą, kur ėmė laukti JAV vizų.
Iš Tablet straipsnio teksto nesunku suprasti, kad rabino Šneersono gelbėjimas 1939 m. buvo surengtas Amerikos piliečių, kurie šią problemą iškėlė iki tarpvalstybinių santykių lygmens.
Tuo pačiu spėlionė, neva asmenys, dalyvavę techniškai perduodant rabiną Šneersoną į JAV, negali būti laikomi žydų gelbėtojais. Prie gelbėtojų, manau, taip pat neverta priskirti Lietuvos pasiuntinio Vokietijoje , kuris nė sekundės nerizikavo savo gyvybe Liubavičių rabino gelbėjomo istorijoje.
Maža to, p. Škirpa buvo atkaklus antisemitas, taigi, duodamas vizą tikriausiai vykdė aukštesnės vokiškosios vadovybės įsakymą.


Information

In the first week of way the internet site of the Lietuvos Rytas newspaper featured a series of articles in Lithuanian by Vytautas Bruveris called “Lithuania and the Holocaust: Endless Seizures Instead of Healing Wounds.”
Part One, May 1, 2020;
Part Two, May 2, 2020;
Part Three, May 3, 2020.
All three parts were reprinted on the LJC website and were quickly translated into Russian and English as well. The English texts are as follows:
lzb.lt/en/, Part One;
lzb.lt/en/, Part Two;
lzb.lt/en/, Part Three.
Goal of Observations

I don’t undertake an exhaustive analysis of all these texts, I just want to present to the global audience some of the comments left by Lithuanian readers. Lithuanian readers, testified to by the little flag in the comments which indicates the location of the IP address from which the comments were sent.
I will only include screen captures of some of the comments which (I believe) call for violence. I believe the authors of these are within the jurisdiction of the Lithuanian courts.
Part I


Part II


Part III


Author’s Opinion

Reading the comments, some “patriots” might say, “Is this a gig deal? This might just be one crazy person’s work.
I will answer them “Jewishly,” i.e., by asking another question: aren’t there too many such crazy people in Lithuania?
P.S. A very important observation:
Look at how many readers supported each comment.
For instance, another 47 readers “liked” the invitation “Jews, get out of Lithuania.”
It isn’t difficult to find all these “likers.”
All that’s needed is the will to do so.
§§§

Translated from the Lithuanian by Geoff Vasil.


by professor Pinchos Fridberg, PhD habil.
Standard Foreword

The text of this article exists in three languages, Lithuanian, English and Russian. None of them has managed to get published in the better-known pages of the democratic Lithuanian press.
If an interested reader asks, “Why not?” I would tell him:
I guess it’s forbidden to publish “the Naked Truth!”
Of course he probably needs an “airbag,” i.e., the word “allegedly” should be added!
Probably if I wrote “the ALLEGED Naked Truth” there would be problem in publishing it.
On February 20 I sent the Lithuanian version of my article to the Lithuanian president, and I called and asked he be made aware of it. They promised me my request would be passed on to the Chancellery and an advisor to the president.
The story described is not the first, a similar thing happened with my article “The Jew Whom Ramanauskas-Vanagas Rescued, WHo Probably Wasn’t a Jew” (in Russian here).
* * *

I’m not engaging in politics, I’m just recording the bare facts.
I “accidentally” discovered a biography of professor Arūnas Gumuliauskas on Lithuanian wikipedia.
I bring your attention to bear on these words:
“Graduated from Vilnius University in 1981. [worked three years according to assignment]. Post-graduate work at the same university from 1984 to 1987. Defended doctoral candidate dissertation ‘Activity of the Lithuanian Communist Party in the Development of the Art of Theater in the Republic (1966-1980),’ [became] doctor of the liberal arts.”
There is no information on Lithuanian wikipedia professor Gumuliauskas might have defended any other dissertation!
Therefore the question arises:
Exactly how did a dissertation glorifying the Communist Party of the Soviet Union come to be recognized in independent Lithuania as worthy of the degree of doctor of the liberal arts?
Additional questions:
-the name of the cathedral or faculty where the dissertation was written;
-the name of the exact discipline in which it was defended;
-the names of the opponents;
-the goal of the research and tasks for achieving it;
-the publications in which the main findings were published.
I found answers to these in the professors’ reading room of Vilnius University.
I present copies of several pages of the abstract of the dissertation:

[Translation]

Gumuliauskas, Arūnas

The Activities of the Lithuanian Communist Party in the Development of the Art of Theater in the Republic (1966-1980).

Discipline: History of the Communist Party of the Soviet Union

Abstract of dissertation for acquiring the degree of candidate for the discipline of history


[Translation]

Work performed at the cathedral [faculty] of the History of the Communist Party of the Soviet Union at Vilnius University.

Primary opponent: professor Mykolas Burokevičius. *


[Translation]

Goal and main tasks. Primary goal of the work: a complex analysis of the activity of the Lithuanian Communist Party in the development of the dramatic arts in the Republic (1966-1980).
The following tasks have been set for achieving this goal:
-to demonstrate how, based on Marxist-Leninist theory, employing the progressive inheritance of the past under the leadership of the Communist Party of the Soviet Union and the Soviet Government, the Lithuanian Communist Party is creating a national theater.
-to examine the activity of the Lithuanian Communist Party and the government of the republic in developing and improving a network of theaters, enhancing their material foundation, selecting assigning, organizing and inculcating ideologically significant understanding and civic consciousness of the cadres.
-to summarize the ideological work of the republican Communist organization in forming repertoire and raising the ideological and artistic level of theater plays. To demonstrate the activities of the main Party organizations and their increasing influence over the creative process.
-to demonstrate the activities of the Lithuanian Communist Party in bringing the broader masses to the spiritual values of the dramatic arts, developing the Marxist-Leninist worldview of the working people, and to the importance of the theater in the process of internationalization and the general cultural enrichment of the peoples of the U.S.S.R.
-to show the difficulties and failures which have appeared expanding the socialist theater of Lithuania, demonstrating the Party’s struggle to overcome them.

[Translation]

The main points of the dissertation are laid out in these publications:

1. The Activity of the Lithuanian Communist Party in Strengthening Relations with the Working People of the Republic (1966-1980), Lithuanian Communist Party Issues of History, 1987, vol. 1, pp. 38-49.
2. The Activity of the Lithuanian Communist Party…
3. The Activity of the Lithuanian Communist Party…
P.S. I’d like to know how it is that the true-blue patriots of modern Lithuania have failed to notice this unique fact.
———————
* Mykolas Burokevičius
Translated from the Lithuanian version to English by Geoff Vasil
ORIGINALAS, lzb.lt, 2020-03-14


Standartinė pratarmė

Šio straipsnio tekstas egzistuoja trimis kalbomis: lietuvių, anglų ir rusų. Nė vieno iš jų nepasisekė paskelbti žinomuose demokratinės Lietuvos žiniasklaidos puslapiuose.
Jeigu smalsus skaitytojas paklaustų: „Kodėl nepasisekė?“, aš jam atsakyčiau:
Tikriausiai, „Nuogą faktą“ skelbti draudžiama!
Tikriausiai, jam reikalinga „oro pagalvę“(t .y. turi būti pridėtas žodis „GALIMAI“!).
Tikriausiai, jei parašyčiau „GALIMAI nuogas faktas“, sunkumų su publikacija nekiltų.
Vasario 20 d. nusiunčiau Prezidentūrai savo straipsnio lietuvišką versiją, paskambinau ir paprašiau supažindinti su ja Jo Ekscelenciją. Man buvo pažadėta, kad prašymas bus perduotas Kanclerei ir Prezidento patarėjui.
Aprašyta istorija nėra pirmoji: panaši nutiko ir su mano straipsniu „Žydė, kurią išgelbėjo Ramanauskas-Vanagas“ ... „ko gero, ne žydė“ (rusu kalba).
* * *

Jokios politikos, fiksuoju tik nuogą faktą.
„Atsitiktinai“ radau VIKI profesoriaus Arūno Gumuliausko biografiją.
Atkreipiau dėmesį į žodžius:
«1981 m. baigė Vilniaus universitetą. [3 metus dirbo pagal paskyrimą]. 1984–1987 m. mokėsi šio universiteto aspirantūroje. 1987 m. apgynė kandidatinę disertaciją "Lietuvos KP [komunistų partija] veikla vystant teatrinį meną respublikoje (1966-1980 m.), humanitarinių mokslų daktaras».
Duomenų, kad profesorius Gumuliauskas būtų gynęs kitą disertaciją, VIKI nėra!
Todėl kyla klausimas:
kokiu būdu Nepriklausomoje Lietuvoje disertacija, šlovinanti TSKP veiklą, buvo pripažinta nusipelniusia humanitarinių mokslų daktaro laipsnio?
Papildomi klausimai:
– katedros pavadinimas, kurioje buvo rašoma disertacija;
– tikslus specialybės, pagal kurią ji buvo ginta, pavadinimas;
– oponentų pavardės;
– tyrimo tikslas ir uždaviniai;
– publikacijos, kuriose išdėstyti pagrindiniai rezultatai.
Atsakymus į juos radau Vilniaus universiteto bibliotekos profesorių skaitykloje.
Pateikiu kelių disertacijos santraukos puslapių kopijas:

[Vertimas]

Gumuliauskas Arūnas
Lietuvos komunistų partijos veikla, vystant teatro meną respublikoje (1966–1980)
Specialybė – TSKP istorija
Disertacijos santrauka istorijos mokslų kandidato laipsniui įgyti


[Vertimas]

Darbas atliktas Vilniaus universiteto TSKP istorijos katedroje
Pirmas oficialus oponentas – prof. Mykolas Burokevičius*


[Vertimas]

Tikslas ir tyrimo uždaviniai. Pagrindinis darbo tikslas – Lietuvos komunistų partijos veiklos kompleksinė analizė, vystant Respublikos teatro meną (1966–1980).
Šiam tikslui buvo iškelti uždaviniai:
– parodyti kaip remiantis marksizmo-leninizmo teorija, naudojantis pažangiu praeities paveldu, vadovaujant TSKP ir sovietų vyriausybei, Lietuvos komunistų partija kuria nacionalinį teatrą.
– išanalizuoti Lietuvos komunistų partijos ir respublikos vyriausybės veiklą, plėtojant ir tobulinant teatro įstaigų tinklą, stiprinant jų materialinę bazę, atrenkant, skirstant, rengiant ir ugdant ideologiškai reikšmingą sampratą bei pilietinį kadrų sąmoningumą.
– apibendrinti respublikos komunistų organizacinį ideologinį darbą, formuojant repertuarą ir didinti teatro spektaklių ideologinį bei meninį lygį. Atskleisti pirminių partinių organizacijų veiklą, jų didėjančią įtaką kūrybiniam procesui.
– atskleisti Lietuvos komunistų partijos veiklą, priartinant plačiąsias mases prie teatro meno dvasinių vertybių, formuojant marksistinę-lenininę darbo liaudies pasaulėžiūrą, teatro reikšmę internacionalizavimo procese ir įvairiapusį TSRS tautų kultūrinį praturtėjimą.
– parodyti sunkumus ir trūkumus, kurie atsirado plėtojant Lietuvos socialistinį teatrą, atskleidus partijos kovą kaip juos įveikti.

[Vertimas]

Pagrindinės disertacijos nuostatos išdėstytos šiose publikacijose:

1. Lietuvos komunistų partijos veikla, stiprinant ryšius su respublikos darbo liaudimi (1966-1980). Lietuvos komunistų partijos istorijos klausimai, 1987, t. 39. p. 38-49.
2. Lietuvos komunistų partijos veikla …
3. Lietuvos komunistų partijos veikla …
P.S. Norėtųsi suprasti, kaip tikrieji šiuolaikinės Lietuvos patriotai nepastebėjo šio unikalaus fakto?
---------------------
* Mykolas Burokevičius
Straipsnis spausdinamas profesoriaus Pinchos Fridberg prašymu.
© 2009-2020 Газета "Обзор": Новости Литвы
Рейтинг@Mail.ru